Vietoje parko XIX a. pradžioje buvo aukšta tvora aptvertas vaisių ir daržovių sodas. Jis priklausė Šipillo, Baginskių ir Rusinovskių šeimoms. 1939 m. vaismedžiai nušalo, o 1947 m., vadovaujant Piotrui Stolbošinskiui, miestiečiai pradėjo parko kūrimo darbus. Šiandien tai pagrindinė žalioji miesto zona – vieta ramiems pasivaikščiojimams, pažintinei veiklai, aktyviam poilsiui ir renginiams. Vasaros sezono metu žiūrovų ir klausytojų laukia Ludzos estrada po atviru dangumi, vaikai gali siausti žaidimų aikštelėje, kiti gali ramiai pasėdėti ant parko suoliuko prie tvenkinio ar nusifotografuoti ant specialaus jaunavedžių suoliuko. Vakarais ir naktį apšviestame parko tvenkinyje veikia naujas galingas fontanas, kurio vandens lašeliai žaižaruoja šešiomis spalvomis. Kiek toliau, prie Ludzos liaudies namų, stovi muzikinis suoliukas. Čia galima pasėdėti šalia Jono Muzikanto. Netoli Muzikos mokyklos įrengtas poilsio suoliukas su skėčiu. Prie parko tvenkinio Jus pasitiks trys pasakų personažai – nuostabios gėlių kompozicijos – varlės.
Menu
